Vokietija

Registravimasis, leidimas gyventi Vokietijoje

          Asmuo, susiradęs gyvenamąją vietą Vokietijoje, savaitės laikotarpyje turi prisiregistruoti vietos policijoje. Asmenys, ne ilgiau kaip 2 mėn. gyvenantys viešbutyje, registruotis neprivalo. 

          EEE (Europos ekonominės erdvės) šalių piliečiai, atvykstantys į Vokietiją ilgesniam negu 3 mėn. laikotarpiui, tuojau po atvykimo turi kreiptis į vietos migracijos tarnybą dėl leidimo gyventi suteikimo. Leidimui gyventi gauti pateikiami šie dokumentai:

• galiojanti ID kortelė arba asmens pasas;
• 2 paso nuotraukos;
• kai kuriose žemėse- medicinos pažyma.

Priklausomai nuo atvykimo tikslo (darbui, studijoms etc.), pateikiami šie dokumentai:

• darbuotojai turi pateikti pažymą iš darbdavio, patvirtinančią darbuotojo statusą bei leidimą dirbti;
• savarankiškai dirbantys turi pateikti dokumentus, įrodančius veiklos teisėtumą (pvz., PVM mokėtojo numerį);
• studentai turi pateikti įstojimo dokumentus.

          Jeigu pateikiami visi reikalingi dokumentai, leidimo gyventi suteikimas neužtrunka, tačiau jeigu leidimo išdavimo procedūra užtrunka, išduodamas dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo pateikė dokumentus leidimui gyventi Vokietijoje gauti.

          Leidimas gyventi Vokietijoje išduodamas tam tikram laikotarpiui (dirbantiesiems- pagal darbo sutarties trukmę), jis gali būti pratęstas.

Apsigyvenimas

          Yra keletas gyvenamosios vietos paieškos galimybių. Miestuose gyvenamosios patalpos paprastai nuomojamos, kaimo vietovėse – perkamos. Patariama jau prieš išvykstant į Vokietiją pasirūpinti gyvenamuoju būstu.

Kaip surasti gyvenamąjį būstą?

           Būsto paieškai galite pasitelkti draugus, gimines, verslo partnerius. Dažnai būsimasis darbdavys padeda susirasti gyvenamąjį būstą arba jį suteikia. Toliau pateikiami kiti galimi gyvenamosios vietos paieškos būdai.

Skelbimai laikraščiuose

           Skelbimai apie nekilnojamą turtą (nuomą, pardavimą, pirkimą) paprastai spausdinami trečiadienio ir šeštadienio laikraščiuose. Jūs taip pat galite įdėti skelbimą apie būsto paiešką.

Nuomojami būstai 

           Vokietijoje būsto nuomai išleidžiama 25-30 proc. mėnesinių pajamų. Nuomodamiesi kambarį, pasiteiraukite apie taip vadinamas papildomas išlaidas (apmokėjimą už komunalines paslaugas ir t.t.). Nuomojamo buto šeimininkas dažnai prašo sumokėti 2-3 mėnesinių įmokų dydžio užstatą.

           Dauguma butų šeimininkų naudoja standartines nuomos sutartis. Šias formas galima surasti www.mitwohnzentrale.de . Nors žodiniai susitarimai juridine prasme yra įpareigojantys, patartina reikalauti rašytinės sutarties. Įsikeldami į butą pasirašykite perėmimo aktą.

Socialinė apsauga

           Socialinis draudimas skirstomas į 5 kategorijas: sveikatos, nelaimingų atsitikimų, bedarbystės, senatvės ir ligos. Kiekviena draudimo kategorija turi savo specifinę paskirtį, taip pat, kaip atsakingą draudimo instituciją.

Privalomasis draudimas 

           Draudimas yra privalomas asmenims, kurie gauna pajamas iš darbinės veiklos. Darbuotojai, kurie per savaitę dirba mažiau negu 15 val. ir gauna mažesnes negu 400 EUR pajamas, neprivalo draustis. Tačiau jie turi būti registruoti sveikatos draudime.

           Nuo 1996 metų dirbantieji gali pasirinkti sveikatos draudimo formą. Pasirinkęs sveikatos draudimo įstaigą darbuotojas turi pranešti darbdaviui, kuris užregistruoja darbuotojus sveikatos draudimui.

           Jeigu norite apsidrausti Vokietijoje anksčiau negu susirasite darbą, turite pateikti informaciją iš tos šalies, kurioje anksčiau buvote socialiai draustas, kad jūsų draudimo laikotarpis buvo ne trumpesnis negu 12 mėnesių (forma E104). Šis prašymas savanoriškai apsidrausti turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo tos dienos, kada jūsų privalomasis draudimas buvo nutrauktas.

Socialinės apsaugos kortelė 

           Kiekvienas apdraustasis gauna draudimo numerį ir senatvės pensijų fondo valdytojo socialinės apsaugos kortelę. Tarnautojams socialinės apsaugos korteles išduoda federalinė pensijų draudimo tarnyba (Bundesversicherungsanstalt für Angestellte – BfA), darbininkams – vietos socialinio draudimo tarnyba (Landesversicherungsanstalt – LVA). Pasirašius darbo sutartį socialinės apsaugos kortelė perduodama darbdaviui.

Įmokos ir mokesčiai

           Socialinės įmokas moka darbdaviai ir dirbantieji santykiu 50:50. Įmokų suma priklauso nuo atlyginimo dydžio. Apmokestinamų pajamų dydis skiriasi priklausomai nuo draudimo rūšies. Detalesnės informacijos teiraukitės draudimo įstaigoje, kurioje esate apdraustas.   

           Įmokas nelaimingų atsitikimų draudimui moka darbdavys.

           Darbdavys moka socialinio draudimo įmokas sveikatos draudimo įstaigai, kuri paskirsto gautas įmokas atitinkamoms draudimo institucijoms.

Išmokos 

           Kiekviena draudimo šaka atlieka tam tikras funkcijas ir skiria atitinkamas išmokas. Toliau pateikiama trumpa informacija apie atskiras išmokų rūšis. Detalesnės informacijos teiraukitės atitinkamose  draudimo institucijose.

Sveikatos draudimas 

           Dirbantieji, gaunantys tam tikras pajamas, turi draustis privalomuoju draudimu. Asmenys, nepriklausantys šiai kategorijai, gali draustis privačiai (savanorišku draudimu). Toliau bus kalbama apie privalomąjį sveikatos draudimą.  

           Sveikatos draudimas teikia išmokas bei paslaugas ligos ar motinystės atveju. Išmokų skalė plati- pateikiama trumpa apžvalga:

• medicininis gydymas;
• gydymo priemonės;
• ligos diagnozavimas;
• sveikatos priežiūra ir ligų prevencija;
• medicininis aptarnavimas namuose;
• medicininės priežiūra namuose;
• gydymo procedūros (pvz. masažai);
• pagalbinės med. priemonės (akiniai, klausos aparatai);
• ortodontinis gydymas;
• nedarbingumo pašalpa;
• hospitalizacija;
• motinystės išmokos, nėštumo pašalpa;
• stomatologinis gydymas.

           Už šias išvardytas gydymo procedūras apdraustasis neturi mokėti iš anksto. Tačiau taikant specifines gydymo priemones (gydymo kursus), apdraustasis dalį išlaidų turi padengti pats. Teisę į išmokas apdraustasis įgyja nuo pirmosios draudimo dienos.

          Darbuotojai, kurie dėl ligos negali dirbti, įgyja teisę į nedarbingumo išmokas po to, kai nebemokamas užmokestis už darbą (paprastai  darbdavys moka 6 savaites 100 proc. darbo užmokesčio nuo pirmos nedarbingumo dienos). Paprastai ligos išmoka sudaro 70 proc. bruto uždarbio. Mokėjimo periodas – iki 78 savaičių, įskaitant ir darbdavio apmokėtą nedarbingumo laikotarpį.

           Privalomasis sveikatos draudimas apima ir apdraustųjų vaikus, sutuoktinius

          Moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos: 6 savaitės iki gimdymo ir 8 savaitės po gimdymo. Šiuo laikotarpiu sveikatos draudimas moka motinystės išmokas, o darbdavys padengia skirtumą tarp uždarbio ir išmokos.

Darbo sąlygos

           Vokietijoje nėra darbo kodekso. Užimtumo nuostatai pateikiamai Civiliniame kodekse (Buergerliches Gesetzbuch BGB).

Vokietijoje dirbantieji skirstomi į tris grupes:

• darbininkai;
• darbuotojai (tarnautojai);
• valstybės tarnautojai.

Darbininkai paprastai atlieka fizinį darbą, darbuotojai- protinį.

Darbo sutartis

Forma

           Darbo sutartis gali būti tiek žodinė, tiek rašytinė. Bet kokiu atveju patariama reikalauti rašytinės sutarties. EB direktyva 91/533/EEA įpareigoja darbdavį pagrindines darbo sutarties sąlygas užfiksuoti raštu ir pateikti susipažinti darbuotojui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbinių santykių pradžios.

           Pasirašančioms šalims paliekama teisė spręsti apie sutarties turinį. Tačiau teisiniai reikalavimai ir kolektyviniai susitarimai (darbo laikas, atostogos etc.) riboja šią laisvę. Darbo sutartis turi atitikti jų keliamus reikalavimus.

Trukmė

           Darbo sutartis gali būti terminuota arba neterminuota. Bet kokiu atveju terminuota darbo sutartis per 2 metus negali būti pratęsta daugiau kaip 3 kartus. Ilgesniam laikui turi būti sudaroma neterminuota darbo sutartis.

Bandomasis laikotarpis 

           Bandomasis laikotarpis negali viršyti 6 mėn. (kai kuriuose sektoriuose leidžiamas bandomasis laikotarpis trumpesnis). Šiuo laikotarpiu taikomi visi su darbo santykiais susiję teisės aktai, profesinių organizacijų susitarimai ir t.t. Bandomuoju laikotarpiu taikomas trumpiausias įspėjimo dėl atleidimo iš darbo (išėjimo iš darbo) terminas, numatytas įstatymuose. Šiuo laikotarpiu įmonė (darbuotojas) neprivalo pateikti darbo sutarties nutraukimo priežasčių.

Darbo sutartyje turėtų būti nurodyta:

• darbo sritis, pareigos, papildomos užduotys, jei yra;
• darbo santykių pradžia;
• darbo laikas (pradžia, pabaiga), sutikimas (nesutikimas) dirbti viršvalandžius;
• bandomojo laikotarpio trukmė ir įspėjimo terminas;
• įspėjimo terminas pasibaigus bandomajam laikotarpiui;
• mokėjimo rūšis ir dydis, apmokėjimo terminai ir sąlygos;
• premijos (Kalėdinė premija, atostogų išmokos etc.);
• atostogų trukmė;
• antraeilių pareigų nuostatos;
• veiklos apribojimai, nutraukus darbo sutartį, jei yra.

Darbo apmokėjimas

           Darbo apmokėjimas už fizinį darbą vadinamas atlyginimu, už protinį darbą- alga. Taikomas bendras vienodo darbo apmokėjimo principas vyrams ir moterims už atliekamą vienodo lygio darbą.

Apmokėjimo dydis 

           Vokietijoje nėra nustatyto privalomo minimalaus mėnesinio atlyginimo. Paprastai abi pasirašančios pusės (darbuotojas ir darbdavys) sutaria dėl atlyginimo sumos. Tuo atveju, kai yra kolektyviniai susitarimai dėl darbo apmokėjimo, atlyginimas turi būti mokamas atsižvelgiant į juos. Tam tikruose sektoriuose įstatymų leidėjas nustato bendrai privalomas kolektyvines sutartis (pvz. statybų ir civilinės inžinerijos sektoriuose).

Išmokėjimo data

           Atlyginimas/alga turi būti išmokama skaičiuojamojo laikotarpio pabaigoje (mėnesinio darbo užmokesčio atveju – mėnesio pabaigoje), jei individualus susitarimas ar įmonės vidaus tvarka nenumato kitų sąlygų. Darbuotojas gali reikalauti apmokėjimo išrašo.

Nedarbingumo laikotarpio apmokėjimas

           Įstatymai numato nedarbingumo laikotarpio apmokėjimą darbuotojo ligos atveju, jei šis apie tai informuoja darbdavį ir per 3 dienas pateikia medicininę pažymą. Darbdavys pilnai apmoka nedarbingumo laikotarpį iki 6 savaičių.

           Jei nedarbingumo laikotarpis trunka ilgiau, sveikatos draudimas apmoka 70 proc. darbo užmokesčio.

Teisė į atostogas 

           Kiekvienas darbuotojas turi teisę į atostogas. Minimalus atostogų laikotarpis, numatytas Atostogų įstatyme (§3, 1 sk. BUrlG), yra 24 darbo dienos. Atostogos gali būti prailgintos atskiroms darbuotojų kategorijoms – paaugliams, neįgaliesiems, - taip pat pagal individualius ar kolektyvinius susitarimus. Vidutinė atostogų trukmė 24 – 30 darbo dienų. Atostogų trukmė vienoda tiek dirbantiems pilną darbo dieną, tiek ne pilną darbo dieną dirbantiems.

Darbo santykių nutraukimas

Įspėjimas dėl atleidimo iš darbo

           Darbdavys privalo pranešti iš anksto apie sprendimą atleisti iš darbo, tačiau tam tikrais atvejais darbuotojas gali būti atleidžiamas be priešlaikinio įspėjimo (pvz. vagystės ar kt. nusižengimo atveju). Tokiais atvejais darbdavys turi pranešti atleidimo priežastį.

           Įmonėse, kuriose veikia darbuotojų taryba, pranešimas apie atleidimą iš darbo prieš jį įteikiant darbuotojui turi būti apsvarstytas, kitu atveju pranešimas laikomas negaliojančiu.

           Įspėjimas gali būti pasakytas žodžiu liudininkų akivaizdoje arba pateikiamas rašytinėje formoje. Tačiau, jeigu kolektyvine sutartimi ar individualiu susitarimu numatyta tam tikra įspėjimo dėl numatomo atleidimo iš darbo forma, jos turi būti laikomasi, kitu atveju pranešimas laikomas negaliojančiu.

Įspėjimo terminai

           Bandomuoju laikotarpiu apie numatomą atleidimą iš darbo turi būti pranešta prieš 2 savaites.

           Pasibaigus bandomajam periodui tiek darbdavys, tiek dirbantysis turi laikytis minimalaus įspėjimo dėl darbo santykių nutraukimo termino. Nustatytas terminas– 4 savaitės.

Neteisėtas atleidimas iš darbo

           Darbo santykiai skirstomi į tris kategorijas: darbo santykiai, kuriems nėra įstatymo numatytos tvarkos dėl apsaugos nuo neteisėto atleidimo iš darbo; darbo santykiai, kuriuos reguliuoja įstatymas ir darbo santykiai, kuriuose įstatymas numato ypatingą dirbančiųjų apsaugą.

Ypatinga įstatymais numatyta apsauga taikoma šioms dirbančiųjų kategorijoms:

• neįgaliesiems;
• besilaukiančioms moterims; motinoms, auginančioms mažamečius vaikus;
• darbo tarybos nariams;
• stažuotojams;
• darbuotojams motinystės (tėvystės) atostogose;
• pašauktiems į privalomą karinę tarnybą.

Darbuotojų apsaugos nuo neteisingo atleidimo iš darbo įstatymas taikomas, jeigu atleistas iš darbo asmuo dirbo:

• ilgiau negu 6 mėn. pagal tuos pačius darbinius santykius;
• įmonėje, turinčioje daugiau negu 5 darbuotojus.

Pagal šį įstatymą, atleidimas iš darbo gali būti svarstomas darbo teisme. Tačiau ieškinys turi būti pateiktas per 21 dieną nuo atleidimo dienos.

Detalesnę informaciją apie darbo teisę teikia privatūs advokatai, arba atitinkamos profesinės sąjungos (nariams).

Mokesčiai

Pagrindiniai principai 

           Vokietijoje mokesčiai atskaičiuojami nuo visų gautų pajamų bei viso priklausančio turto (esančio bet kurioje pasaulio šalyje). Vokietija neapmokestina pajamų, kurios apmokestinamos kitoje valstybėje (jei su ta šalimi pasirašyta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis). 

Jūsų pajamos ir turtas apmokestinamas, jeigu:

• jūs nuolat arba tam tikrą laiko tarpą gyvenate Vokietijoje;
• jūsų pagrindinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje.
• Kitu atveju apmokestinamos tik pajamos, gautos Vokietijoje.

           Jeigu asmuo dirbo skirtingose šalyse ir negyvena Vokietijoje ir jeigu darbdavio pagrindinė būstinė nėra įsikūrusi šioje valstybėje, pajamos, gautos už darbinę veiklą Vokietijoje, gali būti apmokestintos tik tuo atveju, jeigu asmuo šalyje dirbo mažiausiai 183 dienas per metus.

           Mokesčius darbdavys perveda atitinkamai institucijai. Savarankiškai dirbantys asmenys turi sumokėti mokesčius pajamų deklaracijos pagrindu.Pajamų mokesčio dydis priklauso nuo daugelio kriterijų – nuo šeiminės padėties, vaikų skaičiaus ir t.t.

Pajamų mokesčio kategorijos

           Atsakinga vietos savivaldos institucija išduoda dirbantiesiems mokesčių mokėtojų korteles. Jeigu asmuo nėra įsikūręs Vokietijoje, jam išduodamas sumokėtus mokesčius patvirtinantis dokumentas (mokesčių tarnyboje pagal įmonės, kurioje dirba, registracijos vietą). Mokesčių mokėtojo kortelėje pateikiama informacija apie pajamų mokesčio kategoriją, kuri priklauso nuo šeiminės padėties, darbinių santykių skaičiaus, sutuoktinio apmokestinimo.

           Tam tikrais atvejais galima pasirinkti tarp dviejų galimų mokesčių kategorijų.

Mokesčių dydis 

           Vokietijoje taikomas progresyvinis mokesčių skaičiavimas. Mokamų mokesčių dydis priklauso nuo mokesčių mokėtojo kategorijos ir nuo gaunamų pajamų dydžio. Minimalus pajamų mokesčio tarifas 2000 m. buvo 22.9 proc., maksimalus – 51 proc. Mažos pajamos neapmokestinamos.

Bažnyčios mokestis 

           Asmenys, priklausantys protestantų ar katalikų bažnyčių bendruomenei, gyvenantys Vokietijoje, moka bažnyčios mokestį. Priklausomai nuo žemės, mokestis svyruoja nuo 8 iki 9 proc. pajamų mokesčio.

Kritinės įmokos 

           Ekonominiam buvusių Rytų Vokietijos žemių restruktūrizavimui numatytos kritinės įmokos. Jos sudaro 5.5 proc. nuo pajamų mokesčio.

Procedūros

• Vietos atsakingos institucijos išduoda mokesčių mokėtojo kortelę. Paprastai ji atsiunčiama paštu kiekvienų metų pradžioje. Tik atsakingos institucijos gali pakeisti mokesčių mokėtojo kategoriją;
• Mokesčių mokėtojo kortelė turi būti perduota darbdaviui darbinių santykių pradžioje. Darbdavys moka mokesčius mokesčių tarnybai atitinkamai pagal mokesčių mokėtojo kategoriją bei gaunamas pajamas. Jeigu pirmojo atlyginimo mokėjimo dienai mokesčių mokėtojo kortelė dar neišduota, darbdavys turi pervesti mokesčius pagal nepalankiausią kategoriją;
• Metų pabaigoje kortelė automatiškai perduodama. Darbdavys pažymi per metus išmokėtą darbo užmokestį bei sumokėtus mokesčius;
• Pildant pajamų deklaraciją, grąžinama dalis mokesčių (jei buvo tam tikros išlaidos). Asmenys, gaunantys nustatyto dydžio pajamas, savarankiškai dirbantys asmenys bei asmenys, gaunantys pajamas iš investicijų, nuomos etc. privalo deklaruoti pajamas. 

Diplomų ir profesinių kvalifikacijų pripažinimas           

          Vokietijoje taikomas ES abipusio pripažinimo principas. Tačiau šis principas neužtikrina automatiško kvalifikacijų pripažinimo.

 Pastaba: Kiekvienoje žemėje gali būti taikomi skirtingi teisės aktai.

Bendrieji principai

           Bendrosios diplomų ir profesinių kvalifikacijų pripažinimo taisyklės taikomos asmenims, kurie įgiję išsilavinimą vienoje valstybėje narėje siekia užsiimti darbine veikla kitoje valstybėje narėje. Kvalifikacija turi būti pripažinta, jeigu ji toje valstybėje yra įtraukta į reguliuojamų profesijų sąrašus. Jeigu profesija nėra reguliuojama, nereikia kreiptis dėl kvalifikacijos pripažinimo. Asmuo, turintis nereguliuojamą profesiją, gali laisvai užsiimti darbine veikla ir turi tas pačias teises kaip tos valstybės piliečiai.

           Reguliuojamos profesijos tokios, pagal kurias darbine veikla šalyje galima užsiimti tik įgijus kvalifikacijos pažymėjimą. Tačiau kai kurioms reguliuojamoms profesijoms taikomos specialūs pripažinimo principai (tokioms, kaip advokatai, veterinarai, stomatologai, gydytojai, slaugės, architektai).

Reguliuojamos profesijos, reglamentuojamos ES teisės aktais:

• Teisės ir mokesčių sritis: advokatas, mokesčių konsultantas, auditorius;
• Medicinos sritis: Fizioterapeutas, slaugė, sanitaras, terapeutas, logopedas, okulistas, dantų technikas, ortopedas - technikas, ortopedas – batsiuvys; klausos specialistas.
• Techninė sritis: Inžinierius, patentų advokatas, kvalifikuotas amatininkas;
• Socio - kultūrinė sfera: mokytojas, ugdymo darbuotojas.

Pripažinimo procesas

           Kvalifikaciniai dokumentai- tai sertifikatai, diplomai, kiti kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, leidžiantys užsiimti profesine veikla kilmės šalyje. Dėl kvalifikacijų pripažinimo reikia kreiptis į atsakingas institucijas. Nagrinėjant konkrečius atvejus, taikomi šie kriterijai:

• Ar pareigos, į kurias pretenduojate, atitinka pareigas, kuriose galite dirbti pagal savo išsilavinimą kilmės šalyje;
• Ar mokymo kurso trukmė, turinys Vokietijoje sąlyginai atitinka mokymo turinį, trukmę kilmės šalyje.

           Jei šie kriterijai išpildyti, kvalifikacija turi būti pripažinta. Tuo atveju, jei mokymo kursų turinys ar trukmė žymiai skiriasi, gali būti taikomos išlyginamosios priemonės.

Išlyginamosios priemonės 

           Jeigu atitinkamo profesinio lavinimo kurso priimančioje valstybėje trukmė yra daugiau negu 1 metais ilgesnė negu kilmės šalyje, atsakingos institucijos gali reikalauti darbo patirties įrodymo (1-4 m.). Jeigu tarp mokymo kursų turinio yra esminių skirtumų, gali būti laikomas kvalifikacinis testas arba taikomi išlyginamieji kursai pasirinktinai. Gali būti taikoma tik viena išlyginamoji priemonė. Svarstant kvalifikacijos pripažinimą, atsižvelgiama į darbo pagal profesiją patirtį- atitinkamai gali būti sutrumpinti išlyginamieji kursai (arba jų visai atsisakyta).

Išimtys

           Jeigu profesiją, kurios pripažinimo siekiate, nėra reglamentuojama kilmės šalyje, gali būti reikalaujama pateikti 2 metų profesinės patirties įrodymą.

           Jeigu diplomą įgijote trečiojoje šalyje ir jūsų kvalifikacija jau buvo pripažinta vienoje ES valstybių ir jeigu jūs dirbote pagal tą profesiją ES 2 ar 3 metus (priklausomai nuo profesijos), kvalifikacija gali būti pripažinta priimančioje šalyje.

Terminai

           Atsakingos institucijos turi priimti sprendimą per 4 mėn. Sprendimas turi būti pagrįstas. Apeliacija galima.

           ES institucijos negali panaikinti nacionalinių institucijų sprendimų. Atsisakymas pripažinti kvalifikaciją gali būti atšauktas tik tos pačios valstybės institucijų.

Informacija apie formalumus

           Prašymas dėl kvalifikacijos pripažinimo turi būti pateiktas atsakingoms Vokietijos institucijoms. 

Paprastai pateikiami šie dokumentai:

• ES valstybės narės pilietybės įrodymas;
• Diplomas/kvalifikaciją įrodantys dokumentai.
• Jeigu jūsų profesija nėra reglamentuojama kilmės šalyje, turite pateikti įrodymą, kad pagal įgytą profesiją dirbote mažiausiai 2 metus per paskutinius 10 metų.
• Atsakingos institucijos reikalauja dokumento originalų arba kopijų su vertimu į vokiečių kalbą.
• Informaciją kvalifikacijų pripažinimo klausimais teikia akademinio pripažinimo tinklas NARIC.

Naudingos nuorodos

Vokietijos pramonės ir amatų rūmų asociacija

Adenauerallee 14

53113 Bonn

Vokietijos profesinių sąjungų federacija

http://www.dgb.de

Geltonieji puslapiai: http://www.gelbe-seiten.de

Akademinio pripažinimo tinklas ENIC/NARIC

http://www.enic-naric.net

 Lietuvos ambasada Vokietijoje

http://de.urm.lt

Charitestr. 9,

D-10117 Berlin – Mitte,

Vokietija